ORLEN Lietuva kviečia aplankyti Lenkijos kūrėjų parodą „Mentalinės erdvės“, kuri nuo 2026 m. spalio 2 d. iki lapkričio 28 d. bus eksponuojama Mažeikių muziejuje (V. Burbos g. 9).
Parodoje savo kūrybą pristato keturi Lenkijos menininkai: Jarosław Bujny, Anna Drońska, Joanna Kaczmarczyk ir Violetta Kulikowska-Parkasiewicz.

„Mentalinės erdvės“

Projekte „Mentalinės erdvės“ pristatomos keturių menininkų iš Varmijos Mozūrų universiteto Menų fakulteto Dailės instituto kūrybinės ekspozicijos. Kūryboje pasitelkti įvairūs tarpusavyje persipynę įkvėpimo šaltiniai. Raiškos priemonių ir vizualinės kalbos paieškos, taip pat vizualiosios idėjos kūrimas atsiskleidžia subtiliai: kartais įvardijant tiesiogiai, retkarčiais permąstant iš naujo arba atspindint pagrindinę idėją.
Pristatomuose kūriniuose sąveikaujama su trapiosios būties aspektais ir perteikiami įvairūs būdai ją suprasti. Kūriniai pasižymi skirtingais stiliais ir individualia menine raiška, tad kuria savitą vizualinę kalbą, perteikiančią kūrėjo meninį pasaulį. Taip kuriami vaizdiniai veda žiūrovą keliais, kuriuose susiduriama su sudėtingais klausimais, abejonėmis, troškimais ir svajonėmis. Reflektuodamas vaizdinius žiūrovas gali įžvelgti gilesnę potekstę.

Jarosław‘o Bujny‘o kūriniuose pagrindine tema tampa pasipriešinimas nusistovėjusioms normoms, atskleidžiamas per riksmą, pajuoką ir sarkazmą bei kritikuojantis ydingus socialinius konstruktus. Akistatoje su Bujny‘o kūriniais žiūrovas žvelgia į nepalenkiamą savo atvaizdą, mato save be jokių pagražinimų ar sušvelninimų. Nors pateikiama tiesa yra skausminga, bet ir būtina, nes suteikia galimybę reflektuoti save ir ieškoti naujų, geresnių savirealizacijos takų.

Violetta‘os Kulikowska‘os-Parkasiewicz’os paveiksluose vaizduojama kelionė abstrakčiais simboliais. Menininkės kūrybos atvirumas malšinantis, užliūliuojantis žiūrovą laikinumo būsenoje, kuri yra tiek pačiame laike, tiek anapus jo. Paveikslai, sukurti pasitelkiant subtilius vizualinius elementus, nukelia į pasaulius, kur susitaikoma su tuo, kas buvo, priimama tai, kas yra dabar, ir vystomas mitinis smalsumas tam, kas dar tik laukia. Jie kuria tikslų, meditacinį ir atvirai intymų erdvėlaikį, kuriame atsiskleidžia romi ateities vizija, gebanti įtikinti, kad kasdieniai egzistenciniai vargai taps lengvesni.

Anna’os Drońska’os kūryboje atsiskleidžia asmeninis pasakojimas, perteiktas protėvių balsų – tai fragmentuoti prisiminimai, kuriuos sudaro praeities traumų, kančių ir troškimų aibė. Jos kūriniuose vaizduojamos trumpos akimirkos iš praeities, atsiskleidžiančios dabarties kartos mintyse ir gyvenime. Juose kvestionuojamas požiūris, kad vien patirtis formuoja asmenybę, ir pripažįstama ankstesnių kartų perduodamos patirties bei atminties įtaka. Nors šiuose paveiksluose vaizduojamo giminės kelio, neturinčio nei pradžios, nei pabaigos, akimirkos liūdnos ir skausmingos, tačiau ir kupinos laimės blyksnių.

Joanna‘os Kaczmarczyk’os kūryba – tai meditacija apie santykius. Menininkė tyrinėja ribines erdves, kuriose įžvelgia emocinį ryšį tarp žmogaus ir gamtos, tarp individo ir jo kuriamos aplinkos, taip pat emocinius žmonių tarpusavio santykius. Pabrėždama tai, kas neapibrėžiama: praeinančius jausmus, nuotaikas ir būsenas tarp to, kas realu, ir to, kas jaučiama viduje, ji kuria asmeninį vizualinį naratyvą. Gamta čia vaidina pagrindinį vaidmenį. Ji ne vien įvykių fonas, bet ir patirties bei įkvėpimo šaltinis. Būtent iš gamtos ir kyla šie vaizdiniai: iš joje girdimų ritmų, tylos, vykstančio kismo, atsirandančių ryšių, tarpusavio priklausomybių bei neapčiuopiamo tęstinumo. Gamta čia yra erdvė, kurios nebūtina išsakyti, užtenka vien joje būti.

Projekte „Mentalinės erdvės“ keturių skirtingų pasaulio suvokimo būdų gretinimas vienoje parodoje įgyja ontologinį mastą. Šių menininkų keliami klausimai neturi aiškių atsakymų. Jų kūriniai vertingi ir paveikūs tuo, kad kelia abejones, skatinančias ieškoti kitų pažinimo kelių, ir kviečia suvokti tai, kas mus supa, kas glūdi mumyse ir kas egzistuoja būties pakraščiuose.