2016 m. birželio 16 d. 17 val. Mažeikių muziejuje (V.Burbos g. 9) vyks fotometraštininko Alberto Kulvinsko parodos „Mažeikiai ir mažeikiškiai“ pristatymas. Šią unikalią parodą muziejininkai dovanoja autoriui, kuris švenčia 100-ąjį gimtadienį.

Pristatome Alberto Kulvinsko, gimusio 1916 m. birželio 11 d., fotografijas iš jo išsaugoto fotonegatyvų archyvo. Prieš šimtą metų Mažeikių kaime gimęs šios parodos autorius, ir sulaukęs garbingo amžiaus, yra puikus pašnekovas ir pateikėjas, menantis daugybę gimtinės praeities smulkmenų.  Pirmąjį fotoaparatą – „Liubitel“ įsigijo 1949 m., paragintas sūnėno. Nuo tada ir prasidėjo kelias į fotografiją. Tuomet visko trūko, net informacijos. Albertas Kulvinskas persirašinėjo fotografijos vadovėlį, pats gaminosi didintuvus. Nors fotografavo iki 9 deš., muziejine prasme įdomiausi XX a. 6-7 dešimtmečių kadrai. Fotografas mėgėjas daug dėmesio skyrė šeimyninei, plačios giminės fotografijai, tačiau net ir artimų žmonių fone – praėjusių laikų Mažeikiai. Todėl A. Kulvinską galima drąsiai vadinti 6-7 deš. Mažeikių fotometraštininku.

Visose šventėse: ar tai jaunimo festivalis, ar dainų šventė, ar sovietmečio demonstracija, su fotoaparatu dalyvavo ir A. Kulvinskas.  Fotografuota baldų gamybos įmonėje (kurioje didžioji gyvenimo dalis ir praėjo), to meto parduotuvėse, parke. Kai buvo naikinama senoji šv. Pranciškaus  Asyžiečio bažnyčia, paskutiniai kadrai, prieš ją iškraustant, buvo padaryti šios parodos autoriaus.

Muziejininko akimis žvelgiant, didžioji dalis prieš  pusę  amžiaus darytų fotografijų – nepakartojamos, įdomios ir vertingos. Apranga, interjerai, aplinka, tradicijos, papročiai, kraštovaizdis… Iki mūsų dienų viskas kardinaliai pasikeitė. Žiūrėdamas į fotografiją, kurioje matosi, kaip per laukus (dabar – Sodų gatvė), žygiuoja šventinė eisena, suvoki nebegrįžtamus Mažeikių ir mažeikiškių pokyčius.

Kartu su praeities fotografais, už atminties išsaugojimą, turime būti dėkingi ir dabartyje gyvenančiam Albertui Kulvinskui. Kas žino, gal ši paroda paskatins ir kitus fotografus mėgėjus ar jų artimuosius paieškoti namuose išlikusių negatyvų.

Šimtamečių fotografų ir jų darbų parodų daug nebūna. Kas žino, gal tai pirmoji tokia paroda Lietuvos, o gal ir visos Europos fotografijos istorijoje. Norisi palinkėti garbiam jubiliatui, stebinančiam neišsenkančia energija, tvirtos sveikatos, dar daug gražių, šviesių, prasmingų gyvenimo metų. Tikimės, kad naujas šimtmetis paskatins jubiliatą muziejininkams atskleisti dar daugiau užmarštin grimstančių  Mažeikių praeities įvykių.

Vytautas Ramanauskas