Paroda LAZDOS
Paroda LAZDOS
2024 m. gegužės 22 – birželio 11 d. Lietuvos aviacijos pradininko A. Griškevičiaus muziejuje (Akmenės g. 10, Viekšniai) eksponuojama paroda „Lazdos“ iš Mažeikių muziejaus rinkinių.
Lazda tiek anuomet, tiek dabar laikoma senatvės ramsčiu, tačiau tai nereiškia, kad ji negali būti patraukli akiai. Ir ko tik neprigalvodavo jų drožėjai. Lazdų pagražinimo elementai be galo įvairūs: nuo kukliausių geometrinių raštų, išdrožtų kontūrine linija, iki horeljefiškai traktuotų realistinių buities scenų.Regis, dirbinys nedidelis, tačiau jame tilpdavo ir sumaniai įmontuota dėžutė titnagui, kandikliui, degtukams, ir pati rankena kartais būdavo judanti. Dailės elementai puikiai derėdavo su meistrų išradingumu.
Lazdų rankenos būdavo įvairiai išlenktos: arba tokios padaromos, arba panaudojama jau natūraliai išlenkta medžio dalis. Įdomu tai, kad lenktoms rankenoms, gumbuotoms lazdoms mediena buvo ruošiama dar medeliui augant.
Svarbiausia lazdos dalis – rankena, kad būtų patogu laikyti, tad būtent ji ir tapdavo didžiausiu galvosūkiu. O čia jau drožėjai sujungdavo fantaziją ir meilę gyvūnijai. Todėl rankenos dažnai užbaigiamos arklio, šuns, avino, liūto, žmogaus galva. Pasitaiko, kad visa rankena vaizduoja žaltį, driežą, šunį arba kitą kurį nors žvėrį. Neretai žaltys vyniojasi per visą lazdą, o tuščiuose jos plotuose įkomponuoti kiti gyviai.
Labai populiarios būdavo horeljefinės, gumbuotos lazdos, kuriose meistrai sugebėdavo įkomponuoti net po 10–12 atskirų vaizdų.
Be abejo, kaip ir dauguma daiktų, taip ir lazdos turėjo atskleisti jos savininko socialinį sluoksnį. Vienokio siužeto būdavo drožiamos dvarininkams ir dvarų pareigūnams, kitokio – liaudžiai.
Žinoma, neapsieita be augmenijos motyvų. Dažniausiai būdavo imami savojo krašto, artimi augalai, bet pasitaikydavo tokių lazdų, ant kurių galėdavai išvysti egzotiškesnių augalų ar gyvūnų, pavyzdžiui, palmių, kupranugarių ar beždžionių.
Be gamtos motyvų, dar lazdose būdavo įamžinami savininko inicialai ir jos pagaminimo metai, o šiek tiek vėliau jau imta įkomponuoti net ilgesnius tekstus.
Kviečiame aplankyti!
