Viekšniuose vyko Juozo Aleksandravičiaus 120-ųjų gimimo metinių minėjimas

         Š.m. spalio 15 d. Viekšnių vaistinės muziejuje įvyko renginys, skirtas šio miestelio ilgamečio vaistininko JUOZO ALEKSANDRAVIČIAUS  120-ųjų  gimimo metinių proga „Vaistininkas iš pašaukimo…“ Šį renginį rėmė Mažeikių raj. savivaldybė, todėl atsirado galimybė išleisti lankstinuką, skirtą šiai neeilinei asmenybei atminti.

           Pirmiausiai vaistininkas buvo prisimintas, aplankius jį amžino poilsio vietoje  kapinėse. Po to renginio dalyviai rinkosi laikinoje Viekšnių parapijos bažnyčioje, kur už jo sielą Šv. Mišias aukojo parapijos klebonas Kęstutis Zybartas. Minėjimas prasidėjo vaistininko namų svetainėje demonstravimu filmuotos video medžiagos iš muziejaus fondų, dovanotos kraštotyrininko Liudviko Rulinsko, kurioje pamatėme sovietmečiu filmuotą vaistinę su jos darbuotojais bei patį vaistininką su žmona savo pačių namuose. Ir užfiksuotas  filmuotoje juostoje J. Aleksandravičiaus laidotuves. Pamąstymais apie vaistininko pašaukimą pasidalijo vaistinės muziejaus vadovė D. Končienė.  Ji pristatė ir trumpą vaistininko gyvenimo istoriją, atsispindinčią muziejuje saugojamose fotografijose, atskeidė jo, kaip farmacininko išskirtinius bruožus, nuopelnus vaistininkystei. Svečiai turėjo galimybę pažinti vaistininką kaip žmogų, iš išgirstų skaitomų renginyje prisiminimų žmonių, kažkada pažinojusių „Balandėlį“. Tai  žurnalisto Rimanto Žilevičiaus, namų augintinės Donetos Gulbinaitės, tautodailininkės Stanislavos Urbonienės prisiminimų nuotrupos.

           Patys įdomiausi prisiminimai nuskambėjo iš vaistininko dukters Zofijos Aleksandravičiūtės- Navickienės lūpų apie savo tėvelį. Kartu su ja šventėje dalyvavo vienas iš dviejų  J.Aleksandravičiaus anūkų, Bronius Navickas, ir trys proanūkiai: Martynas, Rūta, Vytautas. Neatvyko tik vienas anūkas ir viena proanūkė.  Pasidalinusi šiltais prisiminimais,  Zofija padovanojo muziejui atvežtas, ilgai saugotas šeimoje, siuvinėtas, vaistininkų šeimos monogramas, kai kurios iš jų siekia net 150 metų, bei  kitus su šeima susijusius daiktus. Renginį vainikavo lėlių teatro spektaklis iš trijų tikrų vaistininko gyvenime įvykusių istorijų. Scenarijų parašė Viekšnių meno mokyklos mokytoja Rita Bacevičienė, režisavo mistelio KC direktorė Birutė Švažienė. Lėles kūrė bei gamino vaistinės muziejaus darbuotojos: Dalia Anužienė, Danguolė Geistarienė. Taip pat, laikinai muziejuje dirbančios,  Emilija Jakštienė bei Janina  Butnienė. Dekoracijas spektakliui kūrė ir gamino  A. Griškevičiaus muziejaus darbuotoja Jurgita Kerpauskienė ir vaistinės muziejaus darbuotoja Vilma Skiparienė. Vaidino, V.Deniušio meno mokyklos moksleivės: Augustė Mockevičiūtė, Martyna ir Samanta Bakytės, vadovaujamos mokytojos R. Bacevičienės.  Suaugusiųjų vaidmenis atliko Viekšnių KC mėgėjų teatro aktoriai: Vidmantas Erlickas, Zita Dobužinskienė ir Griškevičiaus muziejaus darbuotoja Jurgita Kerpauskienė. Lėlių spektaklis buvo priimtas be galo šiltais plojimais. Renginio pabaigoje svečiai buvo pakviesti pasivaišinti vaistažolių sode išaugintų žolelių arbata ir šakočiu. Tai dar viena šių namų tradicija, nes visoms namuose vykusioms šventėms būdavo kepamas šakotis, yra net speciali krosnis jam iškepti. Prisiminimuose rašoma, kad vaikai, susėdę ant virtuvės aukšto slenksčio, turėdavo ilgai plakti apie  150 kiaušinių tam reikalui. Simbolines 120 metų žvakutes ant šakočio uždegė vaistininko duktė Zofija Navickienė.

Paskelbta
Skip to content