SENOVINIAI RADIJO IMTUVAI

SENOVINIAI RADIJO IMTUVAI

Nuo 2016 m. gegužės 21 d. Mažeikių muziejuje veikia paroda „Senoviniai radijo imtuvai“ iš Mažeikių muziejaus fondų ir K.Popliausko kolekcijos.

Ne taip seniai – tik prieš pusę amžiaus namuose matomiausioje svetainės vietoje stovėdavo radijo imtuvas. Iš jo galėdavai nusakyti šeimos socialinę padėtį. Paprastas stacionarus radijo imtuvas tuomet kainavo 80–200 rublių. Tai reiškia, kad eilinis žmogus, pirkdamas radiją, išleisdavo mėnesio uždarbį arba dar daugiau.

XX a. pradžioje, atsiradus radijui, ne visi vienodai reagavo į šį „stebuklą“ – kai kurie radijo ir prisibijojo, nes nesuprato, kaip jis veikia. „Būdavo ir taip, kad kaime žmonės susirenka pasiklausyti radijo, sugrįžta namo ir bijo garsiai kalbėti, nes pas tą, kuris turi radiją, girdėti viskas, ką žmonės kitur kalba“. Tokie mitai gaubė radiją jo gyvavimo pradžioje. Žinoma, labiausiai  radijo kalte tikėjo provincijos gyventojai, mat čia tiek radijo imtuvų, tiek informacijos apie jį nebuvo daug – daugiausia klausytojų buvo susitelkę didžiuosiuose miestuose.

Radijo imtuvai Lietuvoje paplito maždaug nuo 1924 m. ir kėlė didelį žmonių susidomėjimą. Labiausiai buvo paplitę detektoriniai imtuvai, vėliau atsirado ir lempinių. Nuo 1926 m., pradėjus veikti Kauno radijo stočiai, radijo imtuvų sparčiai daugėjo. Pavyzdžiui, apie radijo imtuvų  reikšmę tarpukario Kauno miesto gyvenime galima spręsti pagal tai, jog Kaune 1936 m. buvo 86 radijo aparatų parduotuvės.Visi radijo imtuvai buvo registruojami kaip abonentai ir už juos mokėtas mokestis.

Pirmieji radijo imtuvai buvo brangūs. Lempinių radijo imtuvų su garsiakalbiu  kaina 1926–1929 metais siekė nuo 1000 iki 2000 litų ir daugiau. Prie šios sumos dar prisidėjo baterijų kaina ir abonentinis mokestis, todėl radijo imtuvus galėjo sau leisti tik turtingesni. Mėnesinis mokestis už lempinį radijo imtuvą 1933 metais buvo 5 Lt miesto ir 3 Lt kaimo gyventojams.

Iki II pasaulinio karo didžioji dauguma radijo imtuvų į Lietuvą importuoti iš Europos šalių ir  JAV. 1934-1936 m. už 300–600 litų galima buvo nusipirkti importinius radijo aparatus: olandišką Philips, dukterinių Philips kompanijų „Siera“, „Mediator“ radijas, vokišką Blaupunkt, Telefunken, Lorenz, austrų Minerva ar anglų Marconi. Dar pigiau kainavo amerikiečių imtuvas Zenith. Radijo aparatus Lietuvoje pardavinėjo latvių VEF ir kitų jų firmų atstovai.

Parodoje eksponuojami radijo imtuvai iš Mažeikių muziejaus fondų bei mažeikiečio K.Popliausko kolekcijos. Tai ir vokiškieji BLAUPUNKT, NORDMENDE, GRUNDIG, SCHAUB LORENZ, rusiškieji AURORA, RIGA, MOSKVIČ, radijo taško aparatai bei magnetolos.

Paroda veiks iki liepos 30 d.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

Nuotr. V.Balzerio

 

 

Skip to content