Fotografijų paroda „Mažeikiai XX amžiaus vidurys“  Mažeikių visuomenei pristatyta netradiciškai. Besidomintys Mažeikių praeitimi susirinko visai kitoje salėje,  prie multimedijos ekrano, kur vyko nuotraukų „preparavimas“, išsididinant vieną ar kitą fragmentą, atidengiant fotografijose sunkiai pastebimus klodus –  kažkada stovėjusius pastatus, atskirų laikmečių simboliką, istorines asmenybes ir nusikaltėlius. Daug informacijos suteikia ir užrašai kitoje nuotraukų pusėje, kaip ir į parodos pristatymą atėjusių  amžininkų komentarai… Manyčiau, kad tokie renginiai, senų nuotraukų nagrinėjimai turėtų tęstis ir toliau, vyresnės kartos parodų lankytojams, malonu sugrįžti į vaikystę, jaunystę, jaunimui gali būti įdomu kur ir kuo gyveno jų tėvai ir seneliai. Kitas svarbus momentas, pristatant tokias nuotraukas, dažnas prisimena kažką panašaus turintis savo albume ir bent jau pažada muziejui perleisti. Bet kaip žemaičiuose sakoma: „Pažadieje patiešije (pamalonino), netesieje negriešije (nenusidėjo).

Nuotr. L. Petraitienės