Lapkričio 14 d. Mažeikių muziejuje įvyko parodos „Mažeikių miesto urbanistinė raida“ pristatymas. Ji  eksponuojama 2024 m. lapkričio 5 d. – 2025 m. sausio 18 d. Parodos lankytojai galėjo susipažinti su Mažeikių virsmu iš eilinio Viekšnių parapijos kaimo į didžiausią Žemaitijos miestą. Apie tai papasakoja miesto planai ir pastatų projektai, o pasakojimą papildo fotografijos su miesto vaizdais. Prie kai kurių fotografijų ar planų gali tekti stabtelėti ilgiau ir pamėginti atsekti, kokia tai miesto vieta, nes kartais vaizdas pasikeitęs beveik neatpažįstamai.
Seniausias parodos eksponatas – tai 1812 m. plano kopija, kurioje Mažeikiai – dar tik nežymus kaimas. Vėliau atsiranda geležinkelis, prie kurio kuriasi miestelis. Susikūrus moderniai Lietuvos valstybei, 1920 m. Mažeikiai tapo miestu ir gerokai pasikeitė. 1925 m. įvyko pirmoji didelė plėtra, kurią primena ir seniausias parodoje eksponuojamas pastato projektas – tais pačiais metais sudarytas sodybos trobesių brėžinys. Taip pat galima apžiūrėti dabartinės muzikos mokyklos ir senojo pašto projektų kopijas ir pamatyti, kaip šitie pastatai atrodė seniau, bei sužinoti, kas juose veikė. Paroda leidžia sužinoti ir tai, kad modernizmo architektūra, dabar garsinanti Kauną, tarpukariu žengė ir į Mažeikius – antai Birutės gatvėje buvo pradėjęs kurtis tokios architektūros žiedas – čia iškilo iki dabar išlikę tokie ryškūs modernizmo pavyzdžiai kaip muzikos mokykla, Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, senoji Mažeikių ligoninė.
Įspūdingo dydžio spalvingi planai mums pasakoja apie antrąją didžiąją Mažeikių plėtrą sovietmečiu, apie naujamiesčio susikūrimą. Galime sužinoti apie kai kuriuos ambicingus planus, kaip antai – įrengti tunelį po geležinkeliu ir taip sujungti Laižuvos bei Sedos gatves. Arba gyvenamuosius rajonus naujamiestyje plėsti į rytus net iki Viekšnių kelio. Ambicingai atrodo ir sumanymas iškelti geležinkelį iš miesto centro ir jo vietoje nutiesti magistralinę gatvę.
Parodos lankytojai gali prisėsti prie senovinio stalo ir apžiūrėti senųjų projektų kopijas, o paskui, pasisėmę įkvėpimo, lyg architektai kurti miestą toliau ir dideliame Mažeikių plane, patiestame ant grindų, surasti savo gyvenamą ar kitą brangią vietą ir tenai pastatyti namuką.
Pristatyme taip pat kalbėjo topografas Valdimaras Padskočius, kuris papasakojo įdomių detalių apie Mažeikių naujamiesčio statybas. Įdomu buvo sužinoti, kad joms vykstant dalis naujų gatvių būdavo neasfaltuojamos, kol nebus paklotos visos komunikacijos. Todėl tarp naujai pastatytų, bet dar negyvenamų namų vietomis ėjo dar neasfaltuotos gatvės ir naujamiestis atrodė gana purvinas, jis buvo didelė statybų aikštelė.
Parodoje eksponuojami planai ir fotografijos iš Mažeikių muziejaus rinkinių, taip pat kopijos planų, kurių originalai saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos valstybės istorijos archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Kauno regioniniame valstybės archyve. Projektą finansavo Mažeikių rajono savivaldybė. Ji taip pat perdavė muziejui saugoti dalį planų.

Parodos kuratorius, pranešimo autorius – muziejininkas Simas Bubelis.