2018 m. rugsėjo 17 d. – spalio 27 d. Viekšnių vaistinės muziejuje (Tilto g. 3, Viekšniai) veikia  paroda „Šiaulių gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.

1851 m. rugpjūčio 30 d. Šiauliuose pradėjusi veikti gimnazija pergyveno įvairius istorinius laikus ir pakitimus.

XIX a. vid. carinė valdžia nutarė Svisločės miesto gimnaziją (Gardino gubernija, Baltarusija) dėl joje vyravusių lenkiškų nuotaikų perkelti į Šiaulius. Buvo perkeltas gimnazijos personalas, dalis mokinių, biblioteka. Gimnazijai pastatytas naujas pastatas Šiaulių centre, Šoseinaja (dabar Tilžės) gatvėje.

Nuo atidarymo 1851 m. iki Pirmojo pasaulinio karo gimnazija vadinosi „Шавельская мужская гiмназия“ (iš rusų kalbos Šiaulių vyrų gimnazija). Tai buvo klasikinė gimnazija. Visi bendrojo lavinimo dalykai dėstyti rusų kalba. Pirmojo pasaulinio karo metais Šiauliuose pradėjo veikti lietuviška gimnazija, kuri 1923 m. buvo suvalstybinta ir pavadinta Šiaulių valstybine gimnazija. 1928 m., atsiskyrus berniukų ir mergaičių gimnazijoms (po karo jos dirbo vienose patalpose), gimnazijai suteiktas Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos pavadinimas. Sovietiniu laikotarpiu, 1946 m., gimnazija pertvarkyta į vidurinę ir pavadinta Šiaulių Juliaus Janonio vidurine mokykla. 1996 m. mokymo įstaigai sugrąžintas gimnazijos statusas, dabar ji vadinasi Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija.

Per 167 metus gimnazijoje mokėsi ir dirbo daug įžymių asmenybių, palikusių ryškų pėdsaką ne tik gimnazijos, bet ir visos Lietuvos istorijoje. Pasitikdama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje su pagarba ir pasididžiavimu prisimenamos ryškiausios asmenybes, klojusias ir puoselėjusias atkuriamos Lietuvos valstybės pamatus.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, jis yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Keturi iš jų buvo Šiaulių gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Šioms iškilioms asmenybėms skiriama J. Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejaus parengta paroda „Šiaulių gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai“.

2018 m. sausio – gegužės mėn. paroda buvo eksponuota gimnazijos muziejuje, vėliau – Šiaulių apskr.. Povilo Višinskio bibliotekoje, Šiaulių savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Petrulis, J. Vileišis, S. Kairys, M. Biržiška Šiaulių gimnazijoje mokėsi ir ją baigė ne vienu metu. A. Petrulis Šiaulių gimnazijoje mokėsi iki šeštos klasės, kurią baigė 1889 m., J. Vileišis gimnaziją baigė 1891 m., S. Kairys – 1898 m., M. Biržiška – 1901 m. Pirmą kartą drauge gimtojoje gimnazijoje, susitiko jau būdami signatarais, minint  Šiaulių valstybinės gimnazijos 75-metį 1926 m. spalio 2–3 d.

Parodoje pristatomas Šiaulių gimnazijos įkūrimas, būsimųjų signatarų gimnazijos  metai, apžvelgiami pagrindiniai   jų gyvenimo ir veiklos etapai.