2024 m. spalio 1 – spalio 26 d. Mažeikių muziejuje (V. Burbos g. 9) eksponuojama paroda „Išsaugota“, Adelės G. Zinkevičiūtės Žemaitijos kalvystės tyrinėjimai – paminkliniai kryžiai. Parodos pristatymas vyks spalio 3 d. 16 val. Kviečiame dalyvauti!
Projekto vadovė – Laima Kerienė,
parodos kuratorė ir architektė – Emilija Globytė,
parodos dizaineris – Tomas Vaičaitis.
Projektą finansuoja:
Vilniaus dailės akademija
Vilniaus dailės akademija Telšių fakultetas
Anotacija apie kalviškų paminklinių kryžių tradiciją Žemaitijoje.
Šiandien paminklinių kryžių kaldinimo tradicija nepasižymi tokiu masiškumu, koks buvo būdingas XIX a. pabaigos – XX a. I pusės laikotarpiu. Tuometinį kaltinių kryžių paplitimą lėmė keletas esminių veiksnių: atpigusi iki tol buvusi brangi geležies žaliava, atkeliaujanti nutiestomis geležinkelio linijomis, kalvių kaimuose ir miesteliuose padaugėjimas bei dėl baudžiavos panaikinimo padidėjusi ūkininkų perkamoji galia, leidusi įsigyti laiko atžvilgiu patvarų paminklą. Miestų, miestelių ir kaimų užsakovų reikmėms kryžius kaldino didesnės ir nedidelės dirbtuvės todėl įvairiose Lietuvos vietose galima rasti tokių pačių ar labai panašių modelių, o miestelių ir kaimų kalvių kalti paminklai išsiskiria kūrybiškumu įvairiau interpretuojant struktūrą bei dekorą – tai didele dalimi lėmė ir regioninius skirtumus.
Kaltinių paminklinių kryžių tradicija pradėjo nykti sovietmečiu, kai tokia forma buvo nepageidaujama, o ir dauguma kalvių pateko kolūkių ir tarybinių ūkių „glėbin“, kur atlikdavo remonto ir kitus techninius darbus, tad paminklinius kryžius kapams kūrė tik pavieniai meistrai. Šiandien senųjų paminklų išlikę nedaug ir jie vis retėja, nes ko nesunaikino laikas, „pasitarnavo“ žmogus, todėl kiekviena fiksacija, senų paminklų atnaujinimas yra be galo svarbūs, kaip ir šios tradicijos tęstinumas.
Kodėl svarbu išsaugoti senuosius kalvių paminklinius darbus? Tai mūsų kultūros dalis, atkleidžianti tuometinių miestelių ir kaimų kalvių meistriškumą bei kūrybingumą, įvairiai interpretuojant neskaitlingas, dažniausiai S ir C formos, detales, panaudojant stilizuotus augalinius motyvus, ar, kaip būdinga Žemaitijoje, ir šventųjų figūras. Meninių mokslų „nekrimtę“ kaimų kalvių darbai liudija ne tik mūsų tautodailei būdingą simbolinio mąstymo specifiką, bet ir paminklo visumos, jo proporcijų pojūtį, saikingumą naudojant dekoro motyvus. Tai ir religinės pajautos liudytojai, atskleidžiantys ne tik kryžiaus kaip krikščioniškojo simbolio reikšmę, bet ir jo prasmės papildymą to meto žmonėms artimais, kasdieniame gyvenime tautodailės raštuose bei aplinkoje matomais gamtinės gyvybės elementais – augalų žiedais, lapeliais, pumpurais. Paminklų dekoro stilistine traktuote ir bendru kompozicijos pojūčiu, Lietuvos, o ir Žemaitijos, kaltiniai paminkliniai kryžiai išsiskiria savitumu kitų šalių tarpe, tad ir todėl labai svarbu šią tradiciją išsaugot ir pratęsti.
Menotyrininkė dr. J. Zabulytė