Archeologas Evaldas Babenskas

Liepos 1-2 dienomis Mažeikių muziejuje, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos tiriamąjį projektą „I tūkstantmečio po Kr. vario lydinių metalurgijos ir technologijų progreso tyrimai visuomenės socioekonominės raidos kontekste“, darbavosi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai doc. dr. Audronė Bliujienė (projekto vadovė) ir Evaldas Babenskas (archeologas). Pagrindinis projekto tikslas – naujausiais spektrometriniais metodais tirti Lietuvos muziejuose saugomų archeologinių radinių, pagamintų iš vario lydinių, elementinę sudėtį, idant būtų galima nustatyti žaliavos kilmės šaltinius ir jų kaitą, identifikuoti svarbiausius amatų centrus ir mainų kryptis bei metalurgijos ir technologijų progreso procesus susieti su visuomenės socioekonomine raida.

Mažeikių muziejus yra sukaupęs ypač vertingą archeologinių dirbinių rinkinį iš aplinkinių archeologinių paminklų. Plačiai į mokslininkų akiratį jau senokai patekę Kukių, Skėrių, Pavirtės-Gudų ir kitų kapinynų radiniai. Tačiau projekto mokslininkų dėmesį patraukė Zastaučių pilkapynas – vienas iš ankstyviausių šio regiono romėniškojo laikotarpio laidojimo paminklas, kurio pradžia siekia I a. vidurį – II amžių. Pilkapyno kapuose rasti radiniai, tokie kaip: iš vario lydinių gamintos segės, akmeniniai skiltuvai, geležiniai iečių antgaliai rodo, kad Mažeikių apylinkėse gyvenusių žmonių kontaktai apėmė Baltijos jūros regioną ir siekė šiaurines Romos imperijos provincijas. Nes dalis minimų dirbinių yra ne vietinės kilmės, kita gi – gaminti vietoje iš atsigabentų vario lydinių. Klaipėdos universiteto Jūros institute bus atlikti šių reikšmingų archeologijos mokslui radinių nedestrukciniai spektrometriniai tyrimai, kurie pagilins mokslines žinias apie tolimą praeitį.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. A.Bliujienė