MAŽEIKIŲ MIESTO GIMTADIENIS…

MAŽEIKIŲ MIESTO GIMTADIENIS…

Regioninės televizijos „Roventa“ reportažas ir laikraščio „Santarvė“ straipsnis apie 2018 m. lapkričio 15 d. Mažeikių muziejuje vykusią konferenciją-diskusiją „Kaip kunigaikštis Mažeika bėgiais vaikščiojo: miestų ištakų tyrimo problematika“, skirta Mažeikių miesto įkūrimo datai nustatyti.

 

„Kaip kunigaikštis Mažeika bėgiais vaikščiojo: miestų ištakų tyrimo problematika“ – tokia konferencija praėjusių metų lapkritį vyko Mažeikių muziejuje.

Miesto data – diskusijų klausimas

Mažeikiškiai – ir gyventojai, ir istorikai, paklausti, kiek metų yra miestui, negali aiškiai įvardyti datos, kurią būtų galima laikyti miesto atskaitos pradžia.

Net kyla klausimų, ar pirmąjį birželio savaitgalį organizuojamą Mažeikių miesto šventę teisinga minėti kaip miesto gimtadienį.

„Šiandien atėjo diena, kurios mes, muziejininkai, labai laukėme. Apie Mažeikius – miestą upės vingyje, Lietuva, atrodo, žino. Jau kurį laiką mes, muziejininkai, vis kalbėdavome, kad reikėtų dar kartą pabandyti surengti konferenciją. Viena konferencija tokia tema jau buvo prieš du dešimtmečius. Ten taip pat buvo bandoma aiškintis, nuspręsti dėl tos tikrosios Mažeikių miesto atsiradimo datos. Bet nenuspręsta“, – atidarydamas konferenciją kalbėjo muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris.

Nustatant datas yra painiavos

Konferencijoje dalyvavo ir pranešimą skaitė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto lektorius Klaidas Perminas.

Savo pranešime jis aptarė gyvenviečių pirmųjų paminėjimų problematiką ir rėmėsi Klaipėdos atveju.

Pasak istoriko, Klaipėdos miesto gimimo data yra vienas iš istorinės painiavos pavyzdžių.

Jei ir yra istorijos šaltinių, tai ten užrašyti faktai ir pačių istorikų, ir visuomenės dažnai yra interpretuojami ne taip, kaip turėtų būti.

„Interpretuojant įvairius šaltinius, kalbant apie tą pačią geografinę vietą, neretai painiojamos sąvokos „Klaipėdos miestas“ ir „pilis“. Tai ne tas pats objektas ir reikia juos atskirti. Be to, miestų gimtadieniai skaičiuojami nuo pirmojo miesto paminėjimo ne žemėlapiuose, o kituose rašytiniuose dokumentuose – kronikose, metrikose ir panašiai“, – paaiškino istorikas.

Aptarė įvairiais aspektais

Seniausias žinomas kunigaikštis Mažeika arba Mažeikius istorijos šaltiniuose paminėtas 1290 metais. Svarbiausias yra šio kunigaikščio veiklos regionas, jis panašus į tą kraštą, kuriame dabar yra Mažeikių miestas ir rajonas.

Įdomu tai, kad Lietuvoje šiuo metu yra 6 miestai, turintys Mažeikių vardą, 5 tokio pat pavadinimo kaimai. Dar yra Mažeikiškiai, Mažeikiškės, Mažeikoniai.

Pasak pranešėjo, pirmąkart Mažeikiai buvo paminėti 1332 metais aprašant žygį į žemaičių žemę, Mažeikos dvarą.

Krikščionybės plėtrą ir jos kontekstą šiaurinėje Telšių valsčiaus dalyje XVI amžiaus pradžioje–XVII amžiaus pradžioje apžvelgė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Vacys Vaivada. Pranešimą apie Mažeikių savivaldą 1918–1920 metais pristatė Šiaulių universiteto profesorė Aistė Lazauskienė.

Pranešime „Pagrindinis miesto simbolis: legendos ir faktai“ istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Telšių fakulteto lektorius Povilas Šverebas kalbėjo apie Mažeikių rajono herbo sukūrimo istoriją.

Miestų gimtadieniai – susitarimo reikalas

Po konferencijos buvo surengta diskusija apie miestų ištakų tyrimo problematiką.

Jos dalyviams kalbantis apie tai, kurią datą būtų tikslingiau laikyti Mažeikių miesto gimtadieniu, išryškėjo dvi datos: pirmasis Mažeikių kaip vietovės paminėjimas 1332 metais ir Mažeikių savivaldybės įkūrimas 1920 metais.

Mažeikių rajono savivaldybės tarybai bus pasiūlyta šias datas apsvarstyti ir priimti sprendimą, kurią laikyti Mažeikių gimtadieniu.

Vienas iš konferencijos organizatorių – muziejininkas Mindaugas Buknys „Santarvei“ sakė nemanantis, kad kada nors pavyks „uždaryti“ klausimą dėl tikslios Mažeikių įkūrimo datos.

Didžiausia problema yra ta, kad pirminiai šaltiniai, kuriuose paminėtas miesto vardas, nėra labai tikslūs, o ir patys paminėjimai ne itin detalūs. Mažai tikėtina ir tai, kad istorikams, tyrinėjantiems Lietuvą viduramžiais, pavyks atrasti kažką naujo.

„Kaip savo pranešime minėjo K. Perminas, miestų pirmųjų paminėjimų datos yra susitarimo reikalas. Įvairių interpretacijų, nesusikalbėjimo yra ir dėl Klaipėdos, Vilniaus pirmųjų paminėjimų“, – sakė muziejininkas.

Neringa Švelnienė

Skip to content