Sausio 18 d. pažymime 110-sias  kraštotyrininko Balio Radžiūno (1908-1993) metines. Aukštaitis, Lietuvos kariuomenės, aviacijos pulko puskarininkis. Po karo, vengdamas sovietinių represijų slapstėsi,  šeštame dešimtmetyje atvyko į Mažeikius. Čia ir nuveikti didžiausi darbai. Dirbta ir linų fabrike, ir grūdų sandėlyje, ir restorane, ir sėklų parduotuvėje, bet prasmingiausias buvo laisvalaikis. Ilgametis „Draugystės“ choro dalyvis, liaudies teatro artistas, ilgametis senis šaltis, šachmatininkas gynęs Mažeikių garbę. Mums muziejininkams jis visų pirma kraštotyrininkas. 7-8 dešimtmečiuose dar daug mažeikiškių  atsiminė  XX amžiaus pradžią, tarpukarį, besiklausydamas jų pasakojimų B. Radžiūnas ir susidomėjo Mažeikių istorija.  Rašyta apie, to meto amatus, pramonę, kultūrą ir sportą – visą to meto miesto gyvenimą. Kada oficialiai buvo reikalaujama rinkti medžiagą apie revoliucionierius, stribus ir „išvaduotojus“ B. Radžiūnas užrašinėjo pasakojimus apie Mažeikių miesto pradžią, apie tarpukarį, aišku negalėjo išvengti ir gyvenamo meto aktualijų, negalėjo išvengti ir to meto klišių apie buržuaziją ir proletarijatą, bet buvo toks metas. Šiandien, žiūrint į tas storas bylas, į surinktų fotografijų albumus, žinant apie įvairiapusę B. Radžiūno veiklą, tenka tik stebėtis šios asmenybės sugebėjimu tiek daug nuveikti. Ir dabar, rengiant spaudai knygą „Istorinė Mažeikių fotografija“ vienas iš šaltinių yra Balio Radžiūno kraštotyriniai darbai.

Vyr. muziejininkas Vytautas Ramanauskas

Nuotr. iš Mažeikių muziejaus fondų