2024 m. gegužės 28 – liepos 13 d. Mažeikių muziejuje (V. Burbos g. 9) eksponuojama Arūno Baltėno fotografijų paroda „Gyvenėms Sodelie“, skirta Žemaitiško rašto metams paminėti. Parodos pristatymas vyks birželio 12 d. 16 val. Kviečiame dalyvauti!

Pas žemaičius yra žodis gyvenėms. Tai ne visai bendrinės kalbos žodis gyvenimas, reiškiantis laiką tarp gimimo ir mirties, buvimą, būvį, egzistavimą. Praeityje žemaičiui gyvenėms buvo visuma. Jo laikas šioje žemėje, jo ūkis, šeima, su kasdienybe, šventėmis, aplinka, veikla…. Galima pasakyti daug skambių frazių, bet nelinkęs tuščiažodžiauti žemaitis pasakys: Mona gyvenėms ir taškas, o ką daugiau gali bepridurti, kam beaušinti burną… Prieš penkiolika metų, kovo gale, atsitiktinai važiuojant link Žemalės miestelio (Mažeikių raj.) Arūno Baltėno žvilgsnį patraukė skiedromis dengta tipinė 19 a. antros pusės žemaitiška troba su netoliese stovinčiu dideliu šiuolaikišku tvartu. Apsilankius paaiškėjo, kad čia gyvena ūkininkų Ingos ir Vytauto Kimčių su trimis mokyklinio amžiaus vaikais šeima. Šis ūkis, pačių šeimininkų vadinamas Sodele.  Jau po pirmo apsilankymo Arūno sąmonėje, visoje Žemaitijos fotografavimo koncepcijoje  įvyko lūžis. Jei iki tol, jam reikėjo senų žmonių senuose interjeruose, suvokta, kad ne amžius svarbu. Svarbu, kad tas žmogus natūraliai gyventų savoje aplinkoje, išsaugojusioje praeities reliktus. Jau pirmo apsilankymo metu suprasta, kad šie, dar jauni žmonės, turi žemaitišką tapatybę, pagarbą praeičiai jų aplinkoje, ir dvidešimt pirmame amžiuje suvokiantys gyvenėms prasmę. Taip ir kilo mintis fotografuoti ciklą, apie vieną šeimą, kuris tebesitęsia iki šiol.
Kažin ir pats Arūnas Baltėnas ar yra suskaičiavęs kiek kartų lankytasi Sodelėje. Jis tapo artimu Kimčių šeimos žmogumi, jo akyse užaugo vaikai Vytautas, Jovita, Laimutė, merginų vestuvės, buočius, močiuti, augantys anūkai, paskutinė prosenelės kelionė.  Besiplečiantis ūkis, rankų darbo mažėjimas, technikos parko augimas ir kaita.  Bet pareini trobą, o čia: pryšninki, sėnėlis, kamėns, didžiuojė truoba, vėrtuvi i alkierios. Lauke – baltintais akmenimis įrėmintas darželis, šviečiantis naujumu, perdengtas skiedrų stogas. Du tarpusavyje sugyvenantys pasauliai, modernusis ir senasis – žemaitiškas. Daug fotografijų, dauguma –  apie darbą, kad jau ir technikos palengvintą, bet nuolatinį darbą. Dirbantys tėvai, dirbantys vaikai, o dabar jau ir bočiams padedantys anūkai. Viskas gerai, bet sūnui Vytautui, tėvai pasiūlė keltis gyventi į Mažeikius, susirasti valdišką darbą. Tiesa, neužmirštant ir žemės, su tėvais per pusę įdirbami laukai, sėjami žiemkenčiai, o ir prie technikos remonto Vytautas jaunesnysis yra nepakeičiamas…
Parodos „Gyvenėms Sodelie“ autorius Arūnas Baltėnas – vilnietis, Mažeikių muziejaus bičiulis, ši paroda pas mus jau trečioji. Norisi jam palinkėti sėkmės tęsiant šį pasakojimą, o taip pat ir išleisto fotoalbumo, kuris būtų vertas tų nuolatinių kelionių į Lietuvos galulaukę – Mažeikius, į truopnių žemaitiu Ingos ir Vytauto Kimčių Sodelę.

 Vytautas Ramanauskas
Vyr . muziejininkas