Algimantui Muturui gegutė jau neužkukuos

Skleidžiantis pavasariui, laukams ir pamiškėms keičiant spalvą po sunkios ligos Anapilin išėjo choreografas, muziejininkas Algimantas Muturas (1943-03-09 – 2016-04-20).

Taip jau gyvenimo buvo lemta, kad Papilėje gimęs, Vilniuje choreografijos studijas baigęs jaunuolis grįžo į Žemaitiją.  Iš pradžių darbuotasi Naujojoje Akmenėje – vadovauta Kultūros namams, bet didesnė gyvenimo dalis praleista Mažeikiuose. Čia Algimantas veiklą pradėjo  kaip kultūros skyriaus vedėjas. Nenutolta nuo kultūros reikalų ir dirbant Elektrotechnikos gamykloje (ETG), kur Algimantas, be radijo centro vadovo pareigų, sau atrado ir naują interesų sritį – istoriją, muziejininkystę. Pradėtas kurti gamyklos visuomeninis muziejus. Algimanto dėka storose bylose, didžiulio formato albumuose sugulė dideli kiekiai dokumentų, atsiminimų, fotografijų. Tuomet ir atsiskleidė Algimanto talentas burti apie  save  talkininkus,  uždegti aplinkinius savo idėjomis. Deja, gamyklos muziejaus sumanymas iki galo įgyvendintas nebuvo. Keičiantis laikmečiams, neliko gamyklų, nebereikėjo ir muziejų. Bet visas Algimanto triūsas neprapuolė – surinkta medžiaga buvo perduota Mažeikių muziejui, o jis pats čia atvertė naują, kupiną veiklos gyvenimo lapą.  Vienas reikšmingiausių darbų – rezistencijos medžiagos rinkimas ir publikavimas. Per pasišventėlį Vilniuje, gavus ypatingajam archyve saugomą  su Mažeikių rajonu susijusią medžiagą, prasidėjo buvusių rezistentų lankymas. Algimantą vėl supo daugybė talkininkų, o į muziejaus mokslinį archyvą gulė KGB dokumentai ir liudininkų atsiminimai. 2006 m., praėjus dešimtmečiui nuo tyrimų pradžios, mažeikiškiams buvo pristatyta knyga „Kada užkukuos gegutė“, kurioje – sudėtinga Mažeikių krašto pokario rezistencijos istorija.  Knygos išleidimu pokario tyrinėjimai nesibaigė, iškildavo vis nauji to laikmečio istoriniai faktai. O Algimantas su  savo talkininkais keliavo  ir fiksavo rezistentų kovos ir žūties faktus. Ir ne tik. Atsirado naujos temos, o po jų naujos knygos: „Apie ką kalba cerkvės varpai“,  nagrinėjusi Mažeikių krašto rusakalbės bendruomenės atsiradimą ir gyvenimą; „Mažeikių šaulių tryliktoji“ – apie tarpukario ir šių dienų šaulių veiklą, „Kas Jūs  Povilai?“ – apie gydytoją P. Tautvaišą. Toliau  Algimanto planuose buvo žydų tautinė mažuma. Daug nuveikta ir čia. Deja, naujos knygos nebesulaukėme. Kaip ir knygos apie gydytoją Vladą Burbą. Liga buvo stipresnė. Užauginti ir Mažeikiuose šeimas sukūrę trys vaikai, daugybė straipsnių spaudoje, knygos, muziejaus moksliniame archyve sugulusios bylos ir eksponatai byloja, Algimantai, apie tavo nugyventą gražų ir prasmingą gyvenimą. Tebūnie tau lengva Žemaitijos žemelė.
Velionis pašarvotas gedulo namuose „Rimtis“ (Vydūno g. 7, didžioji salė). Karstas su palaikais išnešamas šeštadienį, balandžio 23 d., 9.40 val. Šv. Mišios bus aukojamos 10 val. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje. A.Muturas atguls Geidžių kapinėse.

Reiškiame gilią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.

 Mažeikių muziejaus muziejininkai

 

Paskelbta
Skip to content