2018 m. gegužės 11 d. Mažeikių muziejuje vyko Lietuvos edukologijos universiteto lektoriaus, istoriko Tomo Baranausko knygų „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ ir „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ pristatymas, kuriame dalyvavo Pasvalio krašto muziejaus istorikas Gražvydas Balčiūnaitis, asociacijos Žiemių pradas „Simkala“ vadovas Andrius Bitaitis ir knygos autorius.
Leidinyje „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ skelbiami svarbiausi su Kuršo nukariavimu ir jo dalybomis susiję 1230-1254 m. dokumentai originalo ir lietuvių kalba. Kuršo aktai yra unikalūs baltų istorinės geografijos šaltiniai, kurių išsamumui neprilygsta jokios kitos baltų genties šaltiniai. Tai leidžia geriau pažinti XIII a. baltų žemių struktūrą ir teikia unikalių duomenų apie išnykusią kuršių kalbą.
Asociacija Žiemių pradas „Simkala“ kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi išleido Tomo Baranausko knygą „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“, kurioje nagrinėjamas Lietuvos istorijoje nepelnytai užmirštas 1287 m. kovo 26 d. įvykęs Garuozos mūšis ir jo istorinis kontekstas, o taip pat skelbiami šį mūšį aprašantys XIII–XVIII a. šaltiniai su vertimais į lietuvių kalbą. Knygoje pateikiami argumentai, rodantys, kad Garuozos mūšio ir po jo iki 1290 m. vykusių kovų dėka Vokiečių ordinas buvo priverstas pasitraukti iš Žiemgalos, o pusė istorinės Žiemgalos teritorijos iki šiol tebėra Lietuvos valstybės sudėtyje. Istorinė knyga leidžia suvokti, kad Garuozos mūšis buvo vienas reikšmingiausių Baltijos kryžiaus žygių mūšių.
Po knygos pristatymo, renginio dalyviai gavo dovanu knygą „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ su autoriaus autografu. Asociacijos Žiemių pradas „Simkala“ vadovas Andrius Bitaitis muziejui padovanojo 1237 m. rugsėjo mėn. popiežiaus legato Vilhelmo Modeniečio, remiantis popiežiaus Grigaliaus IX 1236 m. gegužės 28 d. bules kopiją , Rygos Kuršo ir Žiemgalios vyskupysčių ribų nustatymas (Fundacija XX. Gzartiryskich, Zbiór Dokumentów Pergaminowych, perg. 16) ir Garuozos mūšio 730 m. sukakties medalį .
Nuotr. V.Ramanausko