Muziejuje vyko konferencija „Mažeikiai moderniosios Lietuvos valstybės šimtmečio tekstuose ir kontekstuose“

Muziejuje vyko konferencija „Mažeikiai moderniosios Lietuvos valstybės šimtmečio tekstuose ir kontekstuose“

Gruodžio 4 dieną muziejuje prasidėjo valstybės atkūrimo šimtmečio renginiai. Visko dar bus per ateinančius 2018 metus, o pirmas renginys – mokslinė konferencija „Mažeikiai moderniosios Lietuvos valstybės šimtmečio tekstuose ir kontekstuose“. Buvęs kolega, o dabar Vilniaus dailės alademijos Telšių fakulteto Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centro tyrėjas Povilas Šverebas  savo pranešime „Nepriklausomybės aktas: bajoriškas dėmuo ir mūsų kraštiečiai“ supažindino su signatarais susijusiais su mūsų kraštu. Išskirtinė amenybė Mykolas Biržiška iš Viekšnių žinomas visiems, tuo tarpu Stanislovas Narutavičius – telšiškis, vaikystę praleidęs Renave, o čia jau ir įdomios hipotezės, kurių įrodymas ne istorikų, o kitos srities ekspertų jėgoms. Mūsų kraštietė, muziejaus rengtų ekspedicijų dalyvė, o dabar Lietuvos seimo parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus darbuotoja, istorikė,  humanitarinių mokslų daktarė Vilma Akmenytė-Ruzgienė savo pranešime „Mažeikiškiai tampa Lietuvos piliečiais: Lietuvos valstybės galios ribos 1918-1922 m.“ atskleidė daugybę negirdėtų faktų, ypač apie Steigiamojo Seimo narius, su Mažeikių apskritimi susijusius deputatus. Pasirodo, kad jau nuo pirmų rinkimų mažeikiškių skonis  pasirenkant buvo skirtingas nei visos Lietuvos.

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokytojas-ekspertas, kraštotyrininkas, enciklopedininkas Algirdas Vilkas savo pranešime „Švietimas Mažeikiuose iki 1940 m.“ turėjo ką papasakoti, pademonstruoti ekrane savo kelionių į archyvus „perliukus“.

Ši konferencija išskirtinė – debiutas neseniai muziejuje pradėjusiam dirbti muziejininkui Mindaugui Bukniui. Jo pranešimas „Nepriklausomybės kovos 1918-1919 m. Mažeikių krašte“ paremtas visų amžininkų: bolševikų, nepriklausomybės kovotojų, internete suieškotų vokiečių kariškių, bermontininkų  atsiminimais. Jau vienos – 1919 – jų sausio 5 dienos smulkmeniškas išnarstymas parodė, kad muziejuje vėl turime gerą istoriką. Nors, kada jis savo pranešime, trumpindamas laiką, prieš 99 metus vykusių įvykių sekoje praleido porą savaičių, tarp lankytojų kilo palengvėjimo šurmulys.

Muziejininko Vytauto Ramanausko pranešimo „ Mažeikių ikonografija valstybingumo sandūroje“sulaukė tik išvermingiausi. Čia šnekėjimo būta mažiau, daugiau peno akims.

Nuotr. L. Petraitienės

 

Skip to content