Deja, sparčiai retėja senoji, dar tarpukario laikus menanti karta. Gražūs tos kartos žmonės, patyrę daug vargo: 2-ąjį pasaulinį karą, pokario nepriteklius, tremtis, bet kiek daug juose tolerancijos, pagarbos kitam, kiek daug rūpesčio dėl mūsų tėvynės ateities, kiek daug idealizmo. Viso to sklidina buvo ir Ona Kunigunda, Mažeikių patriarcho  Jono Motuzo anūkė, dosni muziejaus mecenatė, perleidus daug savo senelio – pirmojo Mažeikių fotografo ir jo dukters, mamos Teofilės fotografijų, archyvinės medžiagos. Ir šiuo metu yra aprašinėjamos  jos dovanotos nuotraukos, kur kilo klausimų, fotografijos atidedamos su mintimi nuvažiuoti į Kauną pas perleidėją, kad išsiaiškinti, deja… Gimusi Mažeikiuose, vaikystę praleidusi Šilalėje, lituanistiką studijavusi Vilniaus universitete, mokytojavusi Žemaitijos, vėliau Kauno mokyklose… Rodos, Mažeikiai turėjo būti tik sausas faktas biografijoje, bet ne. Noras įprasminti savo garbaus senelio, kurio neteko pamatyti atminimą, siekis sutelkti visą plačią giminę, kurios Mažeikiuose daug, galų gale ir giminės kapai lėmė, reguliarias keliones į gimtinę. Taip jai kilo mintis surinkti medžiagą apie Motuzų giminę, ryškiausią jos atstovą – knygnešį, fotografą, burmistrą Joną Motuzą ir jo palikuonis. Po kruopelę, viskas ir sudėliota. Dabar galima ramintis, kad savo žinių bagažo velionė nenusinešė į kapus, kaip kad dažnai būna, o visa tai suguldyta beveik 300-ų puslapių rankraštyje „Mes iš Motuzų giminės“.

Viskas turi pradžią ir pabaigą, taip ir pažintis, gražus bendradarbiavimas su Onyte (visi ją taip vadino), žvarbią lapkričio dieną parvykusią paskutiniam poilsiui iš Kauno į gimtųjų Mažeikių paventį.

Vyr. muziejininkas Vytautas Ramanauskas