Konferencija-diskusija „Kaip kunigaikštis Mažeika bėgiais vaikščiojo: miestų ištakų tyrimų problematika“

Lygiai prieš 50 metų triukšmingai atšventę Mažeikių  šimtmetį,  kito didelio jubiliejaus – 150-ųjų metinių  švęsti nebesiryžome. Jau seniau paaiškėjo, kad 1868-ieji metai Mažeikių istorijoje nieko nereiškė. Taip, jau ilgą laiką Mažeikiai gyvena be savo įkūrimo datos, 30 metų nebešvenčiamos ir miesto sukaktys. Kad vėl  Mažeikiams sugrąžinti gimtadienius, muziejuje  lapkričio 15 d. surengta  konferencija-diskusija skambiu pavadinimu „Kaip kunigaikštis Mažeika bėgiais vaikščiojo: miestų ištakų tyrimo problematika“, solidūs ir pranešėjai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, kiekvienas iš savo pozicijų, pagal savo tyrimų tematiką bandę gausiai susirinkusius mažeikiškius užvesti ant teisingo kelio – sampratos, kada vis tik Mažeikių pradžia.

Humanitarinių mokslų daktaras, archeologas Klaidas Perminas iš Klaipėdos universiteto savo pranešime „Pirmieji gyvenviečių paminėjimai istoriniuose šaltiniuose ir jų problematika – Klaipėdos (?) atvejis“  argumentuotai  įrodė, kad šiuo metu švenčiamas Klaipėdos gimtadienis, nėra tiksli data, bet  priimtu sutarimu vargiai  kada ji bus keičiama. Puikiai, specialiai Mažeikių konferencijai savo pranešimą parengė garsus Lietuvos viduramžių istorijos specialistas, daktaras Tomas Baranauskas pranešime „Kunigaikštis Mažeika ir Mažeikiai“  supažindino su šio fragmentiškai istorijoje paminėto kunigaikščio istoriografija – išlikusiais šaltiniais ir mokslininkais prisilietusiais prie šios temos. Po šio pranešimo aišku, kad 1332 m. datos, kada buvo surengtas „žygis į netikėlių žemaičių žemę, Mazeike dvarą“ mums apeiti nebepavyks. Klaipėdos universiteto docentas, daktaras Vacys Vaivada savo pranešime „Krikščionybės plėtros kontekstai šiaurinėje Telšių valsčiaus dalyje XVI a. pr. – XVII pr.“ informatyviai nušvietė krikščionybės plėtrą mūsų krašte, Tirkšlių parapijos kūrimo peripetijas, galų gale ir dabartinio Mažeikių rajono ankstesnio administracinio suskirstymo, priklausomybės kaitą tais laikais, kada Mažeikių pavadinimas niekur nebebuvo ir minimas.  Įdomus, lauktas buvo Šiaulių universiteto profesorės, daktarės Aistės Lazauskienės  pranešimas „Mažeikių savivalda 1818- 1920 m.“ Šioks toks nusivylimas, kad dėl techninių problemų nepavyko parodyti šiam pranešimui parengtų skaidrių, bet, matyt, pranešimui rengtasi  atsakingai, profesorė turėjo ką pasakyti ir nesinaudodama šiuolaikinėmis medijos priemonėmis. Vilniaus dailės  akademijos, Telšių dailės fakulteto lektorius, buvęs kolega Povilas Šverebas, kuris buvo ir konferencijos moderatorius, savo pranešime „Pagrindinis miesto simbolis: legendos ir faktai“ supažindino klausytojus su Mažeikių herbo kūrimo peripetijomis. Pirmą kartą turėjome progą išvysti ir kitus Mažeikių  simbolio konkursui rengtus herbo projektus,  kiek toli buvo Jono Eglinsko pirminė idėja, koreguota  dailininko, heraldikos specialisto Arūno Tarabildos, bet faktas lieka faktu, mažeikiškio sumanymas –  lankas su žaibo strėle yra vienas gražiausių Lietuvos herbų. Gal iš tikro ateityje Mažeikių minėtinų datų kalendoriuje turėtų atsirasti ir 1868 m. balandžio 15-oji – Mažeikių herbo įteisinimo diena.

Kadangi konferencijos vedančiojo – moderatoriaus būta liberalaus, pranešėjų laikas nebuvo  ribojamas, dėl ko diskusijoje liko mažai diskutuojančiųjų. Tačiau panašu, jog rutuliojasi mintis apie dvi datas: 1332 m. – Mažeikių kaip vietovės pirmasis paminėjimas ir 1920 m. – įkurta Mažeikių savivaldybė. Šios datos ir bus pasiūlytos apsvarstymui ir sprendimo priėmimui Mažeikių rajono savivaldybės tarybai.

Tekstas V. Ramanausko

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paskelbta